Kategorijos
Straipsniai

Įsitikinimai ir nusiteikimas

Vaikščiojantieji per žarijas nė akimirką nestabteli ir nesusimąsto: įdomu, ar šį kartą pavyks? Jie nė truputėlio nedvejoja ir neparodo silpnumo. Sprendimas žengti per svilinančias žarijas yra stipresnis už jų kūną, aplinką ir laiką. Jis pakeičia šių žmonių fiziologiją ir leidžia jiems padaryti tai, kas, atrodytų, neįmanoma. Tvirtas kaip uola tikėjimas nepalieka erdvės abejonėms. Lieka klausimas, į kurį dar reikia atsakyti: kas įvyko, kad jų kūnas taip stipriai pasikeitė?

Pritarimas kokiai nors idėjai yra paprasčiausias proto sprendimas. O jeigu norime, kad tikėjimas veiktų, pirmiausia turime pakeisti  kai kuriuos įsitikinimus apie save ir apie tai, kas yra įmanoma. Todėl būtina suprasti, kas yra įsitikinimai ir iš kur jie atsiranda.

Sakykime, žmogus, pajutęs neįprastus simptomus, nueina pas gydytoją, kuris pagal tyrimų rezultatus diagnozuoja jam ligą. Gydytojas pasiūlo jam gydymą ir, pasiremdamas savo bei  kolegų patirtimi, paaiškina, ko galima tikėtis ateityje. Kai tik pacientas išgirsta sakant ligos pavadinimą, jo galvoje iškyla įvairios mintys, vaizdiniai ir emocijos, kurios siejasi su išgirsta diagnoze.

Išklausęs profesionalo nuomonę, pacientas paprastai priima diagnozę, patiki mediko žodžiais ir atsiduoda paskirtam gydymui – ir visa tai daroma nieko neanalizuojant ir nesigilinant į detalias. Pacientas lengvai leidžiasi paveikiamas gydytojo žodžių. Jeigu jis kartu pasiduoda tokioms emocijoms kaip baimė, nerimas ir liūdesys, žmogus pasąmoningai sau įteigia  tik tokias mintis, kurios atitinka šiuos jausmus. Galbūt pacientas tikrai stengiasi mąstyti pozityviai, tačiau jo kūnas jaučiasi prastai, nes buvo duotas netinkamas tikėjimas, sužadinęs blogą vidinę būseną, kuri suaktyvina vis tuos pačius genus ir neleidžia suvokti naujų galimybių. Pacientas iš esmės yra savo (ir gydytojo) įsitikinimų apie ligą valioje.

Ką gi kitaip darė moterys, kurioms pavyko natūraliai ir lengvai pagimdyti tikėjimu? Visų pirma, jos nepriėmė aplinkinių žmonių ir gydytojų nuostatos kaip galutinio ir neginčijamo nuosprendžio, kad skausmas gimdymo metu yra būtinas.  Jos taip pat nepatikėjo savo galimu likimu gimdymo kančioms ir neatsidavė į jo rankas. Jų požiūris skyrėsi nuo tų moterų, kurios priėmė, patikėjo ir atsidavė, todėl skyrėsi ir jų susikurtas gimdymas. Jų nepaveikė aplinkinių pasakojimai apie gimdymo kančias ir gydytojų nuomonė apie skausmo būtinybę, nes jos nejautė baimės ir liūdesio, nesijautė likimo aukos. Tos moterys buvo nusiteikę optimistiškai ir entuziastingai, o šios emocijos leido joms išvystyti naujas galimybes. Kadangi jų įsitikinimai dėl to, kad įmanoma pagimdyti natūraliai ir lengvai, skyrėsi nuo kitų moterų, išgirdusių tą pačią nuostatą apie gimdymo kančias, jos neužprogramavo savo kūno blogiausio scenarijaus išsipildymui, nelaukė to paties nuspėjamo rezultato ir nesuteikė gimdymui tokios reikšmės, kokią suteikė kitos besilaukiančios moterys. Savo ateitį jos matė kitokią, todėl ir jų ketinimai buvo kitokie. Jos nusimanė apie epigenetiką, t.y. kad išorinės sąlygos gali keisti genų poveikį bei smegenų plastiškumą, todėl, užuot laikę save likimo aukomis, ėmėsi veiksmų, pasinaudodamos žiniomis, įgytomis mano seminaruose. Todėl ir jų pasiekti rezultatai skyrėsi nuo kitų gimdančių moterų.

Norint pakeisti įsitikinimus, reikia pakeisti pasąmonės programas, nes įsitikinimai yra pasąmonės būsena. Moterys, kurios bando pasikeisti, pasitelkdamos tiktai sąmoningąjį protą, nesugeba perprogramuoti savo genų, nes paprasčiausiai nežino, kaip tai padaryti. Čia nusiteikimo gimdymui procesas ir sustoja. Jos negali atsiduoti naujoms galimybėms, nes savo gilumoje tiki aplinkinių žodžiais apie skausmą ir nesugeba jų pakeisti.

Ar įmanoma, kad moterys, kurios nereaguoja į skausmingą gimdymą arba kurių savijauta nesikeičia, kiekvieną dieną išgyvena tą pačią emocinę būseną, priimdamos, tikėdamos ir atsiduodamos  medicininiam modeliui, kuris yra pagrįstas kolektyvine sąmone milijonų kitų moterų, išgyvenusių lygiai tą patį? Ar gali būti, kad aplinkinių ir medikų nuostata apie skausmo būtinybę yra šiuolaikins vudu užkerėjimo atitikmuo?

Tad, kas gi yra įsitikinimas? Kai tam tikrų minčių ir jausmų seka tampa įpročiu ir ima pasireikšti mašinaliai, susiformuoja nusiteikimas. Nusiteikimą galima pavadinti trumpai trunkančiu būties būviu. Jis nuolat svyruoja ir keičiasi, atsižvelgiant į tai, apie ką galvojame ir kaip jaučiamės. Nusiteikimas gali mus lydėti porą minučių, valandų, dienų ar net savaičių.

Nusiteikimas, lydintis mus ilgą laiką, tampa įsitikinimu. Įsitikinimas yra ilgiau trunkantis būties būvis – tai mintys ir jausmai, kuriuos pakartotinai galvojome ir jautėme, kol jie įsitvirtino neuronų tinkluose smegenyse ir buvo emociškai užprogramuoti mūsų kūne. Galime sakyti, tapome nuo jų priklausomi, todėl įsitikinimus taip sunku pakeisti ir todėl kiekvieną kartą, kai jiems metamas iššūkis, mus apima negeras jausmas. Kuo ilgiau mus lydi tam tikri įsitikinimai, tuo labiau jie įsitvirtina mumyse.

Grupė tarpusavyje susijusių įsitikinimų suformuoja suvokimą. Realybės suvokimas yra pastovus būties būvis, kuris remiasi ilgalaikiais įsitikinimais, nusiteikimais mintimis ir jausmais. Suvokimas veikia visus mūsų gyvenimo aspektus: pasirinkimus, elgesį, santykius, kuriamą tikrovę. Kadangi įsitikinimai glūdi pasąmonėje (tai reiškia, kad jūs dažnai nė nežinote, kad tikite tam tikrais dalykais), vadinasi, suvokimas – jūsų subjektyvus žvilkgsnis į gimdymą – didžiąja dalimi yra pasąmonės požiūris į jūsų praeities realybę.

Eksperimentai rodo, kad tikrovę mes matome ne tokią, kokia ji iš tiesų yra. Kai tam tikrų dalykų (gimdymo) suvokimas tampa implicitiniu, arba nedeklaratyviuoju (įprastiniu), mes pradedame atitinkamai „koreguoti“ realybę, sąmoningai to nesuvokdami. Norint pakeisti implicitinį, arba pasąmoninį, suvokimą, reikia tapti sąmoningiems: daugiau dėmesio skirti visiems savo asmenybės ir savo gyvenimo aspektams, kuriems iki šiol dėmesio faktiškai neskirdavote.

Nuolat patiriant tą pačią gimdymo realybę, mus lydi vis tos pačios mintys ir jausmai, kurie ir toliau formuoja tokį patį nusiteikimą, įsitikinimus ir suvokimą. Kai suvokimas tampa antrąja prigimtimi ir nugrimzta taip giliai į pasąmonę, kad visiškai nebekreipiate dėmesio į tai, kokia iš tiesų yra gimdymo realybė, jūs nesąmoningai priimate ir susitaikote su šia realybe.

 Vienintelis būdas pakeisti savo įsitikinimus ir suvokimą, siekiant sukelti tikėjimo efektą, yra pakeisti savo būties būvį. Reikia pagaliau suprasti, kad seni, ribojantys įsitikinimai apie gimdymo kančias yra ne kas kita kaip praeities atgarsiai, kuriuos privalome paleisti, kad galėtume kurti naujus įsitikinimus ir naują ateitį.

Kokius įsitikinimus apie save ir savo gyvenimą turėtumėte pakeisti, norėdami sukurti naują gimdymo įvaizdį? Reikia gerai pagalvoti, nes daugumos savo įsitikinimų mes sąmoningai nesuvokiame. Dažnai priimti tam tikrus įsitikinimus apie gimdymą mus paskatina aplinka, draugai  ir nuo tos akimirkos, kai įsitikinimą priimame, jis veikia mūsų sprendimus, elgesį ir veiksmus.

Visi įsitikinimai ateina iš mūsų praeities. Ar jie yra tiesa, ar mes juos paprasčiausiai išgalvojame? Net jeigu kada nors jie buvo tiesa, tai dar nereiškia, kad jie yra tiesa dabar. Kadangi esame priklausomi nuo savo praeities emocijų, todėl į savo įsitikinimus žvelgiame kaip į tiesą, o ne kaip į idėjas, kurias galime pakeisti. Jeigu koks nors įsitikinimas yra įsišaknijęs giliai mumyse, įrodymai, kad yra priešingai, gali būti tiesiai po nosimi, tačiau mes jų nematysime, nes kitaip suvokiame tikrovę.

Kai tik mes priimame, patikime ir atsiduodame kokiam nors gimdymo  scenarijui, daug neanalizuodami ir nesusimąstydami, jis ima daryti mums poveikį. Pakeisti įsitikinimus sunku, tačiau tai įmanoma. Pirmiausia reikia pripažinti, kad tai įmanoma, o tada sustiprinti savo energiją pozityviomis emocijomis ir galiausiai leisti įvykti biologiniams pokyčiams. Taip įsijungia analitinis protas, sugrąžinantis jus į betą bangų būseną. Tiesiog reikia tvirtai apsispręsti gimdyti natūraliai ir, kai tik šio sprendimo energija pasidarys stipresnė už smegenyse įsitvirtinusių ankstesnių programų apie gimdymo skausmus bei emocinės kūno priklausomybės energiją, jūs nugalėsite praeitį, kūnas sureaguos į naujas mintis ir įvyks realus pokytis.

Prisiminkite kokį nors atvejį iš savo praeities, kai tvirtai apsisprendėte ką nors pakeisti savo gyvenime. Greičiausiai prisiminsite akimirką, kai pasakėte sau: Nesvarbu, kaip jaučiuosi (kūnas). Nesvarbu, kas vyksta mano gyvenime (aplinka). Nesvarbu, kiek tai užtruks. Aš tai padarysiu. Kaip tik tą akimirką, kai pajutote šią energiją, jūsų kūnas gavo naują informaciją, jūs žengėte į naują būties būvį. Jūs pajutote įkvėpimą ir pabudote iš gerai pažįstamos ir nekintamos būsenos. Vien mintimis sugebėjote ištraukti kūną iš praeities į naujo gimdymo ateitį. Kūnas liovėsi jus kontroliuoti, valdžią vėl perėmė protas ir jūs sąmoningai pakeitėte įsitikinimą.

Besilaukiančios moterys sunkiai gimdo ne todėl, kad serga kokiomis nors ligomis ar turi kokių nors kitokių fizinių sutrikimų. Jos sunkiai gimdo todėl, kad išgyventi kitų moterų pasakojimai apie kančias gimdymo metu padarė stiprų emocinį poveikį. Tai, kas vyko išoriniame pasaulyje, sukėlė fizinius pokyčius – ne gimdymo takuose, bet smegenyse, – kurie visam likusiam gyvenimui pakeitė šių moterų gimdymo tikrovės suvokimą.

Intensyvios patirtys arba kitų moterų įspūdžiai įsispaudžia mūsų smegenyse ir emociškai pakeičia kūną, todėl šia prasme smegenys ir kūnas lieka gyventi praeityje. Įvykis pakeičia mūsų būties būvį ir tikrovės suvokimą. Pasikeičia visa mūsų asmenybė.

Vieną kartą pakeisti įsitikinimų ar suvokimo nepakanka. Pokyčius turite vis iš naujo įtvirtinti. Deja, šis poveikis išlieka ne visoms moterims. Kai kurioms moterims  tikėjimo efektas tęsiasi tik tam tikrą laikotarpį, nes netrukus jos vėl tampa tokios, kokios buvo: sugrįžta į seną gimdymo būties būvį. Ta pati sena aplinka, tie patys  draugai primena jų seną asmenybę ir seną būties būvį. Gerai pažįstamos ankstesnio gyvenimo nuostatos primena moterims, kokios jos buvo anksčiau, todėl jos tiesiog grįžo prie savo senosios tapatybės, o kartu sugrįžo ir visi turėti įsitikinimai apie gimdymo skausmų neišvengiamumą.  Šios moterys iš naujo susitapatina su savo sena aplinka, su jos senomis nuostatomis. Aplinkos poveikis išties galingas. Visa tai vyksta mašinaliai – jos negali to kontroliuoti sąmoningai.

Tos pačios mintys ir jausmai apie gimdymo kančias  daugybę metų palaikė tą patį būties būvį ir užprogramavo kūną perimti proto funkciją. Tai reiškia, kad į signalą iš aplinkos reaguoja pasąmonės programos, o ne sąmoningasis protas. Kaip tik dėl šios priežasties moterims, atsidūrusioms panašiose situacijose, taip sunku pasikeisti.

Užtenka vien moterų įsitikinimo apie gimdymo kančias, ir organizme įvyksta realūs pokyčiai, atitinkantys tuos, kurie įvyksta gimdant su skausmu. Tai yra įmanoma tik todėl, kad moterys jau buvo užprogramavę savo kūną atitinkamai reaguoti į gimdymą. Aplinka juos paveikė taip, kaip varpelis veikdavo Pavlovo šunis.

Aplinka taip pat gali sužadinti arba palengvinti gimdymo procesus. Mūsų vidinė būsena, kurią padeda sukurti aplinka, neabejotinai stipriai veikia gimdymo eigos procesus smegenyse ir kūne.

Jeigu jums pavyktų pasiekti naują gimdymo būties būvį, pasitelkiant meditaciją ir susiejant tvirtą ketinimą su pakiliomis emocijomis, ir jeigu kiekvieną dieną, kurdamos naują gimdymo būvį, pajustumėte įkvėpimą ir entuziazmo antplūdį, galiausiai jūs tikrai išsivaduotumėte iš daugelio metų trukusio snaudulio, o senus įsitikinimus apie būtinas gimdymo kančias ir suvokimą pakeistų nauji.  Jūs liautumėtės lygiai taip pat reaguoti į tuos pačius dalykus, nes aplinka jau nebekontroliuotų jūsų minčių ir jausmų. Nauji pasirinkimai ir naujas elgesys vestų į naujas Svajonių gimdymo patirtis ir emocijas. Taip taptumėte nauja moterimi –moterimi, kurios nekamuoja mintys apie gimdymo kančias, iš kurių siekiate išsivaduoti.

Kaip pakeisti savo energiją? Reikia turėti aiškų, tvirtą ketinimą pagimdyti natūraliai ir lengvai bei pakelti savo emocinę energiją, taip sukuriant mintyse ir kūne naują vidinę patirtį, kuri būtų stipresnė už išorinę patirtį. Naujo įsitikinimo energija turi būti stipresnė už senų pasąmonės programų energiją. Ši nauja energija pakeičia mūsų biologiją, neuronų tinklus ir genų raišką. Norėdamos pakeisti įsitikinimą apie save ar savo gyvenimą, turite priimti sprendimą su tokia stipria intencija, kad jo energija viršytų senų gimdymo programų ir emocinių kūno priklausomybių energiją. Kūnas turi fiziškai sureaguoti į naują mąstymą. Panšūs vidiniai procesai leidžia žmonėms vaikščioti ant įkaitusių žarijų. Pirmiausia jie nusiteikia pereiti į kitokią proto ir kūno būseną. Jų stiprios intencijos energija sukelia smegenyse ir kūne pokyčius, kurie leidžia įgyti imunitetą išorinės aplinkos sąlygoms. Tomis akimirkomis jų energija nugali biologiją.

Smegenyse besiformuojantys nauji neuronų tinklai ir naujos emocijos, pasireiškiančios kūne naujomis cheminėmis medžiagomis, sukelia epigenetinius pokyčius, ir jūs tiesiogine prasme tampate nauja moterimi.