Naujojo tyrimo duomenimis, traumas galima perduoti kelioms kartoms. Paveldimumą lemia vadinamoji epigenetika, leidžianti palikuonių organizmui kaupti tėvų potyrius. Šis mechanizmas greitai parengia naują kartą išgyventi neįprastoje aplinkoje, tačiau gali kelti ir nerimą bei depresiją. Patiriama baimė prilygsta potrauminio streso sindromui (PTSS), kuris kamuoja, pavyzdžiui, karo veteranus. Iš atlikto išsamaus karo veteranų ir jų sūnų tyrimo […]
Dar negimusio vaiko psichinis gyvenimas įsčiose. Ar tai tiesa, ar mitas? Dabar jau mažai pasilieka žmonių, negirdėjusių apie tai. Tačiau dar daugiau yra skeptikų: „O kaip tai sužinojo?“, „Tai reikia dar įrodyti“ ir t.t. O dar kai kas pasamprotauja: „Na, sakykime, kad yra ten kažkoks psichinis gyvenimas iki gimimo, tačiau kokį tai turi ryšį su […]
Vaikščiojantieji per žarijas nė akimirką nestabteli ir nesusimąsto: įdomu, ar šį kartą pavyks? Jie nė truputėlio nedvejoja ir neparodo silpnumo. Sprendimas žengti per svilinančias žarijas yra stipresnis už jų kūną, aplinką ir laiką. Jis pakeičia šių žmonių fiziologiją ir leidžia jiems padaryti tai, kas, atrodytų, neįmanoma. Tvirtas kaip uola tikėjimas nepalieka erdvės abejonėms. Lieka klausimas, […]
Šiomis dienomis vis dažniau girdime apie perinatalinę psichologiją ir jos svarbą pilnavertei vaiko vystymosi raidai. 1990 metais Jeno Raffai atrado priešgimdyminį metodą, kuris padėjo motinoms formuoti vidinį emocinį, psichologinį ryšį tarp savęs ir dar negimusio mažylio. Iki šių dienų mokslininkai kruopščiai ir kantriai tyrė bei rinko žinias ne tik apie gimdymus, tačiau ir apie tolesnį […]
Per visą 20-tą amžių nei medicina, nei psichologija nesugebėjo apibudinti aiškų mažylio įvaizdį moters įsčiose arba gimstant. Formuojant šį požiūrį pagrindinės kliūtys buvo sekantys įsitikinimai: mažyliai pasyvūs ir bejėgiai, jie negali mokytis ir nieko neatsimena, jie nesugeba išreikšti emocijų, jie nejaučia skausmo. Gydytojai nepripažino naujagimių jautrumo prie visų skausminių poveikio formų: chirurginių įsiterpimų be nuskausminimo, […]
Gimimas yra jautrus periodas, formuojantis žmogaus tolesnio gyvenimo modelį. Šiandien, žinodami nuostabius kūdikių sugebėjimus, mes galime daug aiškiau įvertinti gimimo prisiminimus. Kūdikiai užsitarnavo didesnio mūsų dėmesio, negu mes jiems skiriame iki šiol. Tai, ko mes iš jų išmoksime, gali pakeisti mūsų gyvenimą, pagerinti tėvystę, nėštumą, gimdymą bei vaiko auklėjimą. Sunkus vaiko gimimas – lyg organizme […]
Gimstantis vaikas yra aktyvus gimdymo dalyvis ir neabejingas vykstančiam įvykiui. Egzistuoja nuomonė, kad vaikas gimdymo metu visiškai neveiklus. Tai netiesa. Jis pergyvena savo gimimą su neįprastai stipriomis emocijomis. Streso būsena, kurią jis patiria gimimo metu, priimta vadinti psichologine gimdymo trauma arba gimdymo stresu. Gimimo traumos gali išprovokuoti įvairiausius emocinius protrūkius vėlesniame gyvenime. Suaugusiųjų baimė ar […]
Genetikai vartoja tokį terminą – „motinystės efektas“. Taip atžymi motinos poveikį į palikuonis. Nežiūrint to, kad genetinis „užtaisas“ mažyliui perduodamas vienodai ir iš motinos, ir iš tėvo, bet motinystės pas vaiką visada daugiau nei tėvystės. Reiškia, motinos atsakingumas būsimam žmogui taip pat didesnis. Būtų gerai, kad kiekviena moteris, planuodama šeimos padidėjimą, kreiptųsi genetinės konsultacijos. Taip […]
Labiausiai paplitęs nesvarumo poveikio į žmogaus organizmą tyrinėjimo metodas – „nuteisti“ normalų, sveiką žmogų pilnam lovos režimui. Šio priverstinio neveiklumo, kitaip vadinamos hipodinamijos, rezultatai ypač įspūdingi. Jau maždaug po 72 valandų atsiranda pirmi daugybiniai visų organizmo sistemų sutrikimo požymiai: stebimi hormoniniai pokyčiai, susilpnėja širdies darbas, kauluose mažėja kalcio kiekis, atsiranda galvos skausmai, apatija, laikinas orientacijos […]
Žmogus pasivadino Homo sapiens, išskyrė save iš visų gyvų būtybių, ypač iš visų žinduolių. Kas gyvenime jį verčia vadovautis įprastomis taisyklėmis? Gal moralinės, religinės visuomenės nuostatos? O gal giliai slypintys instinktai, kuriais vadovaujasi kiti žinduoliai? Juk instinktai formavosi milijonais metų. Ar bandyti įveikti juos „proto jėga“ tikslinga? Norint žengti į priekį, turime atsižvelgti į savo ištakas, nes natūralios žmogaus prigimties neigimas sėkmės neatneš.