Categories
Perinatalinės psichologijos ir medicijos asociacija

Vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimai išorinės aplinkos poveikyje

Nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimimo žmogaus smegenys vystosi labai sparčiai. Šis spartus vystymasis kiekviename smegenų regione ir kiekvieno tipo ląstelėse vyksta skirtingu laiku. Sparčiojo augimo metu smegenų ląstelės yra ypač jautrios daugeliui veiksnių. Normaliam vaiko smegenų vystymuisi, visų pirma, būtina tinkama nėščios moters mityba. Be to, turėtų gerai veikti vaiko skydliaukė, nes ji stimuliuoja smegenų vystymąsi. Sparčiojo augimo laikotarpiu smegenų vystymąsi apskritai lemia mūsų genetinis fonas ir nervinių ląstelių aktyvumas. Tam įtakos turi maisto medžiagų, kitų smegenų ląstelių cheminių pasiuntinių (neurotransmiterių), augimo medžiagų ir hormonų buvimas. Vaiko lytiniai hormonai šiame etape kontroliuoja seksualinę smegenų diferenciaciją. Išorinės medžiagos, vaistai, alkoholis, nikotinas ir kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos, kurias vartoja mama nėštumo metu, patenka į vaisių per placentą ir gali sutrikdyti lengvai pažeidžiamą smegenų vystymosi procesą.
Deja, mes gyvename pasaulyje, kuriame dėl netinkamos mitybos 200 milijonų vaikų patiria rimtų ir užsitęsusių smegenų vystymosi sutrikimų. Tai lemia ne tik nuolatinį protinių sugebėjimų sumažėjimą, bet ir šizofreniją, depresiją bei antisocialinį elgesį. Tos pačios problemos vis dar gali kilti mūsų gausioje visuomenėje, jei placenta funkcionuoja nepakankamai, vaisius maitinamas netinkamai ir gimsta mažo svorio. Vaisiaus nepakankamo maitinimo gimdoje priežastis gali būti dažnas būsimos motinos vėmimas arba per griežta dieta, ar badavimas Ramadano metu.
Be to, mūsų pasaulyje gyvena 200 milijonų žmonių, kurie yra priversti auginti savo vaikus regionuose, kuriuose nėra pakankamai jodo. Tokių vietų yra visur. Skydliaukės hormonai yra būtini normaliam smegenų vystymuisi, tačiau jie yra veiksmingi tik tuo atveju, jei juose yra pakankamai jodo. Jodas dirvožemyje išplaunamas lietaus vandeniu. Jodo trūkumas, dėl blogai veikiančių vaiko skydliaukės hormonų, gali sutrikdyti jo smegenų ir vidinės ausies vystymąsi. Dėl to vaikams padidėja skydliaukės dydis. Sunkiais atvejais skydliaukės hormonų trūkumas lemia, kad žmonės tampa protiškai atsilikę kurčiais nykštukais, taip vadinamais kretinais. Paprastas jodo pridėjimas prie valgomosios druskos uždarė visas kurčiųjų mokyklas Šveicarijoje.
Sunkieji metalai taip pat gali sutrikdyti vaiko smegenų vystymąsi. Švinas, kuris buvo pridėtas prie benzino, gyvsidabris iš aplinkos per gimdą prasiskverbdavo į vaisių, vėliau sukeldamas mokymosi sunkumų riziką. Pateikiamas atvejis, kai dėl didelio gyvsidabrio kiekio žuvyse, kuris pateko į vandenį iš netoliese esančio plastiko fabriko, 6% vaikų embriono laikotarpiu patyrė rimtus smegenų pažeidimus. Gyvsidabris neleido formuotis vaikų smegenų ląstelėms ir nervinėms skaiduloms, todėl suaugusiesiems išsivystė protinis atsilikimas ir paralyžiaus požymiai.
Ne taip retai pažeidžiamas ir seksualinės diferenciacijos vystymasis. Tai pasireiškia nuo 2% vaikų – priklausomai nuo to, ar atsižvelgiama į mažiau ryškius pažeidimus, ar nuo to, kokiame amžiuje ši diagnozė nustatoma. Nuo 10% iki 20% atipinio lytinių organų vystymosi atvejų sukelia ne chromosomų anomalijos. Priežastis gali būti cheminių medžiagų buvimas aplinkoje. DDT, polichlorintas bifenilas, dioksinas ir daugelis kitų aplinkoje randamų medžiagų dabar laikomos endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, nes jos gali sutrikdyti lytinių hormonų poveikį normalios lytinės diferenciacijos procesui. Dar 1940 m. pas lakūnus, kurie purškė su DDT laukus, nustatė spermatozoidų skaičiaus sumažėjimą. Apie galimą endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikį vaiko smegenų seksualinei diferenciacijai, taigi ir lytiniam identitetui bei seksualinei orientacijai, pradėta nerimauti visai neseniai.