Naujojo tyrimo duomenimis, traumas galima perduoti kelioms kartoms. Paveldimumą lemia vadinamoji epigenetika, leidžianti palikuonių organizmui kaupti tėvų potyrius. Šis mechanizmas greitai parengia naują kartą išgyventi neįprastoje aplinkoje, tačiau gali kelti ir nerimą bei depresiją.
Patiriama baimė prilygsta potrauminio streso sindromui (PTSS), kuris kamuoja, pavyzdžiui, karo veteranus. Iš atlikto išsamaus karo veteranų ir jų sūnų tyrimo rezultatų matyti, kad sūnums grėsė gerokai didesnė rizika išgyventi traumą nei netraumuotų tėvų vaikams.
Paaiškėjo, kad siaubinga holokausto aukų patirtis buvo perduota vaikams ir vaikaičiams, net jei niekas jiems ir nepasakojo apie tėvų patirtus skausmingus išgyvenimus koncetracijos stovyklose. Tyrimo rezultatai rodo, kad šių vaikų rizika kentėti nuo PTSS, depresijos, nerimo, mitybos sutrikimų ar narkotikų priklausomybės du-keturis kartus didesnė nei kitų vaikų.
Iš tyrimų matyti, kad iš tiesų svarbu – motina ar tėvas yra patyrę traumuojančių išgyvenimų. Koncentracijos stovyklų aukų vaikai susiduria su gerokai didesne tikimybe patirti PTSS ir mitybos sutrikimų, jei nuo šių kentė jų motinos, o ne tėčiai. Rizika kentėti nuo nerimo ir prisitaikymo sunkumų kur kas didesnė, jei šie sutrikimai kamavo jų tėčius.
Iš naujai atliktų tyrimų matyti, kad dėl traumuojančios patirties genai gali keistis ir būti perduoti ateities kartoms.
Baimė paveldima dėl to, kad stresą patiriančios smegenys ima gaminti mažytes molekules, tekančias su krauju ir pažyminčias genetinę medžiagą. Priklausomai nuo aplinkos poveikio, genų funkcijos pakeičiamos greitai ir be mutacijų, t.y. genetinis kodas išlieka nepakitęs.
Dėl trauminių potyrių konkretūs genai gali būti įjungiami ir išjungiami, tuomet organizmas elgiasi kitaip. Epigenetika lemia, kad karo, terorizmo, nelaimių, bado ir prievartos padarinius išgyvena ne tik aukos, bet ir jų vaikai bei vaikaičiai.
1923m. rusų fiziologas I. Pavlovas bandė išmokyti peles reaguoti į varpelį, suskambantį prieš jas šeriant. Po 300 kartų pelės suprato signalą ir ėmė bėgti dubens link. Jų palikuoniai šią pamoką išmoko po 100 pakartojimų, trečioji karta – po 30, o penktoji – tik po penkių pakartojimų.
Moterys, kurios laukėsi tuo metu, kai vyko teroristų išpuoliai Pasaulio prekybos centre rugsėjo 11d. ir kurioms išsivystė potrauminis stresas, šio sutrikimo riziką perdavė savo vaikams ir paženklino juos įtampos hormonu kortizoliu bei trukdė jiems susidoroti su įtampa.
Būsite tuo, ką valgo jūsų mama. Iš mokslinių tyrimų matyti, kad motinos mityba gali turėti įtakos vaikui. Šią genetinę žymę gali paveldėti kelios kartos.
Maisto trūkumas gali lemti nutukimą ir antrojo tipo diabetą. Tai susiję su tuo, kad badas gali sukelti epigenetinių pokyčių, o vaikai juos paveldi. Paveldimi epigenetiniai pokyčiai perprogramuoja ir tėvų, ir vaikų medžiagų apykaitą, – smegenys ir organizmas iš paskutiniųjų stengiasi išvengti mirties iš bado, tad kaupia kuo daugiau kilogramų.