Gimstantis vaikas yra aktyvus gimdymo dalyvis ir neabejingas vykstančiam įvykiui. Egzistuoja nuomonė, kad vaikas gimdymo metu visiškai neveiklus. Tai netiesa. Jis pergyvena savo gimimą su neįprastai stipriomis emocijomis. Streso būsena, kurią jis patiria gimimo metu, priimta vadinti psichologine gimdymo trauma arba gimdymo stresu. Gimimo traumos gali išprovokuoti įvairiausius emocinius protrūkius vėlesniame gyvenime. Suaugusiųjų baimė ar nerimas gali būti patirtos gimimo traumos ankstyvų išgyvenimų pėdsakas. Tai jokiu būdu nereiškia, jog visi gimdymai yra traumuojantys. Tačiau rizika gimimui tapti traumuojančiu yra didelė. Viskas priklauso nuo moters pasiruošimo, gimdymo taktikos,moters bei medikų elgesio gimdymo metu.
Kai kurie psichoanalitikai teigia, kad iš esmės visos psichologinės problemos, o galbūt ir visas žmogaus elgesys, gali būti laikomas gimimo traumos pasekme. Gimimo metu patirta psichologinė trauma laikoma itin svarbia, nes yra labiausiai pažeidžianti ir reikalaujanti ilgesnio gydymo.
Negimusio vaiko išgyventas stresas sėkmingo natūralaus gimdymo metu, yra fiziologinė norma. Dėl šio gimdymo streso vyksta visų jo gyvybiškai svarbių sistemų pertvarka. Tai leidžia mažyliui sėkmingai prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Be fiziologinės pertvarkos, gimdymas turi poveikį ir į tolimesnes žmogaus psichoemocines reakcijas ir elgesį.
Psichologijos, psichoterapijos ir psichiatrijos šiuolaikiniai tyrimai įrodė, jog pas žmogų (tarp kitko, kaip ir pas visus žinduolius) išsaugojama nesąmoninga atmintis apie biologinį gimimą (žr. gimimo prisiminimai). Ateityje ji turi poveikį į žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, elgesio stilių, psichoemocinių reakcijų charakterį ir į aplinkinį pasaulį. Tyrimai parodė, jog gimimo įvykiai ir pirmų gyvenimo dienų bei savaičių įspūdžiai įstringa žmogaus atmintyje su fotografiniu tikslumu. Tyrimo metu žmonėms pavykdavo prisiminti padėties įsčiose ypatumus ir anomalijas, detalią gimdymo mechaniką, gimdymo pagalbos įsiterpimo charakterį ir pogimdyminę priežiūrą. Stebina tai, jog žmonių atpasakojimai tiksliai sutapdavo su jų motinų pasakojimu apie gimdymo eigą. Ypač ryškiai prisimenami pergyvenimai, susiję su virkštelės apsisukimu apie vaiko kakliuką, gimdymo veiklos stimuliacija, nuskausminimu, vandenų pūslės praplėšimu, ankstyvu, nenustojus pulsuoti, virkštelės perkirpimu, įvairiomis akušerinėmis manipuliacijomis ir pn.
Šiuolaikiniai psichologijos ir psichiatrijos tyrimai įrodė ryšį tarp įvairių psichinių sutrikimų atsiradimo, organizmo ligų bei streso, išgyvento gimimo metu. Sėkmingo fiziologinio gimdymo metu pas vaiką formuojasi adekvatūs elgesio modeliai, teigiamos nuostatos aplinkiniam pasauliui, pasitenkinimo ir pilnavertiškumo jausmas.
Be priežasties įsiterpimas į gimdymo eigą ar nukrypimai nuo jos normalios eigos atneša į šį titaniškos kovos pojūčio suvokimą visą eilę negatyvių momentų. Be to, vaiko negatyvių išgyvenimų charakteris tampriai susijęs su gimdymo faze ir įsiterpimo į jo eigą charakteriu. Jeigu yra tokios nuostatos, suaktyvėjus nesąmoningai informacijai, vėlesniame gyvenime gali atsirasti įvairios ligos bei psichiniai sutrikimai. Ši patologija gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, net iki senatvės.
Žmogaus psichoemocinės sferos ir elgesio sutrikimo priežastis, atsirandanti dėl gimdymo streso, yra neuroendokrininės pusiausvyros suardymas. Bet koks nukrypimas nuo natūralios gimdymo eigos sukelia fiziologinio hormoninio balanso sutrikimus. Naujagimio smegenyse formuojasi anomalinė hormoninė būsena. Šio reiškinio galimos pasekmės: elgesio modelio iškrypimas, neadekvati reakcija į aplinkinio pasaulio objektus ir įvykius, ligos, turinčios psichogeninę prigimtį.
Fiziologinio gimdymo eigos metu moters organizme vyksta intensyvi aukščiau minėtų hormonų produkcija. Šių hormonų tam tikras santykis sukuria adekvačius individo elgesio modelius. Nekorektiškos gimdymo priežiūros atvejais šis balansas sutrinka vienų ar kitų hormonų pusėn. Tai sukelia elgesio pakitimus ir organizmo ligas. Didelio kiekio atitinkamų hormonų produkcija ir jų susikaupimas audiniuose yra daugelio tolimesnių pasekmių priežastis. Tai imuninės sistemos prislopinimas, kitų hormoninių liaukų funkcijų sutrikimas. Tolimesniame laikotarpyje tai gali sukelti įvairius organizmo susirgimus – aukštą kraujospūdį, skrandžio opą, alergiją, įvairius seksualinius sutrikimus, imuninės sistemos ligas, žarnyno ir skrandžio uždegimus, onkologines ligas ir t.t.
Tokiu būdu, natūralaus hormoninio balanso sutrikimas, atsirandantis fiziologinio gimdymo eigoje, vėliau gali sukelti psichoemocinės sferos sutrikimus bei kūno susirgimus.
Nesėkmingai arba nekokybiškai prižiūrėto gimdymo pasekmės mažai nuspėjamos. Liūdniausia, kad jos gali pasireikšti ne tik vaikystėje, bet ir paauglystės periode bei suaugusiame amžiuje, praėjus 30 – 40 metų. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia išaiškinti kai kuriuos psichinių ir kūno susirgimų formavimosi dėsningumus. Jie išsivysto dėl gimdymo streso ir juos galima susieti su įvairiomis gimdymo fazėmis. Žinant gimdymo eigą ir įsiterpimų į jį charakterį, įmanoma nustatyti naujagimio rizikos grupę.
Šiuolaikinė psichologija ir psichiatrija gimdymo procesą vertina kaip pagrindinę žmogaus psichikos ir sąmonės formavimosi priežastį.